niežėti

niežė́ti, niẽžti (niẽžta, niẽži J, nieža N), -ė́jo 1. tr., intr. R peršėti, knitėti odą, kad ima noras ją pakasyti: Kad pradėjo niežė́ti akys i bėgti ašaros – gausi kriokti (verkti) Prk. Niežtimi liežuvis SD358. Niẽžta skaudulys baisiausiai, koc i kasyk Krš. Bluzgena niežta aviai, ir nusikaso, o sako – „laumės kerpa“ Šts. Niežti labai per šitą daiktą Rmš. Man odą niẽžti KlI129. Mes, mažieji, sėdime užkandę kvapą, nejudėdami, nedrįsdami nė pasikasyti niežtimą vietą A.Vencl. Jei kairį delną niẽžti – pinigų gausi, jei dešinį – sveikys kas (priet.) Žal. Jeigu niežta nosies galas, išgirsi gerą rodą (priet.) Rs. Marškiniai, sukirpti mėnesiuo neparyžus, niežtą̃ būs (priet.) Šts. | prk.: Kurie katultų niežančias (įdomybių, naujovių geidžiančias, smalsias) ausis jų, išvadžiodami juos saldžiomis kalbomis DP209. ^ Kam niežta, tas kasos VP22. Kur meilu – ten akys, kur niežti – ten nagai PPr98.

niežė́tinai adv.: Niežėtinai ėda vaistai apteptą vietą Šts.

2. intr. prk. labai rūpėti, knitėti: Ale vis jam niežt pažiūrėti, kas po tum cidabriniu indžiuku yr LTR(Vdk).

◊ delnaĩ (rañkos) niẽžti knita, labai rūpi ką primušti: Seniai jau man delnai niežti duoti jam į sprandą Jnš. Burną sučiaupęs tylėjau, bet rankos tep ir niežėjo KrvP(Prl).

káilis (nùgara) niẽžti (kam) apie nenurimstantį, nenustygstantį, norintį gauti pylos: Káilis niẽžti, gausi diržų nuo tėvo Jnš. Ar tavo nùgara niẽžta, ka neklausai! Pln. liežùvis (liežùvį) niẽžti labai norisi ką pasakyti: O man, sakysiu atvirai, seniai liežuvis niežti tą jų gyvenimą tikrai ryškiom spalvom nupiešti S.Nėr. Baisiai jai liežuvį niežėjo viską iki galo išpasakoti K.Bor. Niẽžta liežùvis, i paklausas (paklausiama) nereikant Rdn.

nagaĩ niẽžti (kam) labai norisi ką padaryti: A nagaĩ niẽžti, ka rakinėji laikrodį?! Trš. Nagaĩ niẽžti, neiškenčia nepariušiojęs (nepalietęs) Jnš.

širdìs niẽžti labai rūpi, negali nurimti: Jau niežta širdis tau, kad gražią mergą tėvas nusamdė Dr.

\ niežėti; įsiniežėti; išniežėti; paniežėti; suniežėti